Tėvelis Juozapas Poderis, MIC


 

Kunigas Juozapas Poderis, MIC

(iš nekrologo)

Kun. J. Poderis gimė 1924 m. sausio 1 d. Kloniškio kaime, Zapyškio parapijoje. Jo tėvas turėjo 6 ha žemės. Šeima gyveno neturtingai. Vaikai tarnavo pas ūkininkus. Zapyškyje baigė pradinę mokyklą, toliau mokėsi gimnazijoje. Lietuvą okupavus sovietinei armijai, buvo paimtas į kariuomenę. Nenorėdamas tarnauti okupantams, iš kariuomenės pabėgo ir prisijungė prie partizanų. Stengėsi nesivelti į kovas ir savo vadovybės prašė, kad neskirtų jo vykdyti mirties nuosprendžių. Jo prašymas buvo patenkintas. 1948 m. buvo suimtas, Maskvos teismo nuteistas 25 metams koncentracijos lagerių. Savo bausmę atliko Kazachstane. Dalyvavo Kingyro kalinių sukilime. 1956 m. buvo iš lagerio paleistas. Baigė gimnazijos kursą, dirbo iš pradžių įvairiose autoremonto dirbtuvėse. Tapo net gamybos meistru. Visą laiką buvo įvairiai persekiojamas, nes nesutiko būti saugumo bendradarbis, būti užverbuotas.

Grįžęs iš lagerio, siekė įgyvendinti savo svajonę tapti kunigu. Jį priimti į kunigų seminariją jokiu būdu būtų nedavusi leidimo sovietinė valdžia, kuri buvo taip suvaržiusi priėmimą į kunigų seminariją, kad leisdavo per metus priimti tik 5 klierikus, kai vidutiniškai per metus Lietuvoje mirdavo apie 30 kunigų. Kun. Juozas Poderis pradėjo studijuoti teologiją slaptai: mokėsi globojamas Ukrainiečių Rytų apeigų vienuolių redemptoristų ir vyskupų. Šventimus gavo 1961 m. Ukrainoje iš Rytų apeigų vyskupo. Nuo tada jis pradėjo slapta darbuotis įvairiose Lietuvos bažnyčiose, talkindamas oficialiai dirbantiems kunigams, sakramentais aprūpindavo ligonius.

Valdžios pareigūnai nepajėgė jo veiklos sukontroliuoti, nors jį šmeižė įvairiais būdais. Žmonės pažino jį kaip uolų, pamaldų, pasiaukojusį kunigą. Mūsų ganytojai tokiai jo veiklai pritarė ir nedarė kokių nors kliūčių. Lietuvoje šalia oficialios bažnyčios veikė ir slaptoji, kuri leido ir platino pogrindinę katalikišką spaudą, slapta toliau ruošė kunigus. Kunigo Juozapo slaptoji kunigiška veikla apėmė visą Lietuvą, įvairias vyskupijas ir ypač Kauno miestą. Jis sudarė sąlygas gauti darbą valstybinėse įstaigose, kad slaptai besimokantys klierikai turėtų laiko savo studijoms. (Vienas iš jo globotinių, teologijos mokslus baigęs Kaune, marijonų vienuolijos narys Jonas Lenga yra paskirtas keturių Azijos respublikų vyskupu). Artimai bendraudamas su kunigais marijonais, kun. Juozapas pats pasiryžo tapti vienuoliu marijonu. 1986 m. jis įstojo į Marijonų vienuoliją. 1989 m. padarė toje vienuolijoje amžinuosius vienuolio įžadus. Sąlygom pasikeitus, Bažnyčiai gavus daugiau laisvės, kun. J. Poderis buvo paskirtas darbuotis Kauno Karmelitų bažnyčioje. Atsiradus galimybei atgauti Kauno Marijonų vienuolyno namus, jis daug prisidėjo prie jų atgavimo ir buvo paskirtas namų vyresniuoju. Gavęs šias pareigas, susidūrė su daugybe sunkumų: jam daug kaštavo pildymas visokiausių biurokratinių reikalavimų, pastangos atlaisvinti įvairių įstaigų užimtas vienuolyno patalpas, rūpintis jų remontu. Be to, daugybė tikinčiųjų kreipdavosi į jį su visokiais prašymais, kuriuos jis stengdavosi patenkinti ir aplankyti ligonius, ir šelpiant vargšus. Jis buvo paskirtas ir Maltos šalpos organizacijos vadovu Kauno Arkivyskupijai. Dėl visokių išgyvenimų jo sveikata vis silpnėjo.

Dar tris dienas prieš mirtį ligoninėje atlaikė Šv. Mišias. Buvo aprūpintas ligonių sakramentu ir net dieną prieš mirtį priėmė Švč. Sakramentą. Labai kentėdamas prašė melstis į Švč. M. Mariją. Paskutinėmis dienomis jausdamas beartėjančią mirtį, sutiko ją su bendra jį slaugančiųjų malda. Mirė 1994 m. liepos 29 d., vidurnaktyje Kauno Klinikose, apsuptas jį gerbiančių ir mylinčių artimųjų.

Lietuva neteko uolaus kunigo, Marijonų vienuolija – pavyzdingo nario. Tai skaudi netektis, kada tokie platūs pastoracinės veiklos plotai ir taip maža darbininkų. Netekome kilnaus Lietuvos patrioto, nebijojusio dėl jos gerovės aukoti net savo gyvybę.

Pasiryžta jį palaidoti Kaune prie Šv. Gertrūdos bažnyčios. Ši restauruota šventovė ir bus jam gražiausias paminklas, atsidėkojant už jo pastangas tarnaujant Dievui, Bažnyčiai, Lietuvai ir Marijonų vienuolijai.

Marijonų vienuolyno provincijolas, kun. Pranas Račiūnas MIC
XXI amžius, 1994 m. rugpjūčio 5d. Nr. 58, P. 5

 

(Tekstą svetainei parengė R. Gapšytė)